Amerikos lietuvių šeimos susitikimai su palaimintuoju Alvaru

Amerikos lietuvių šeima, Rima ir Linas, papasakojo apie jų susitikimus su Opus Dei prelatu Alvaru del Portiljo Romoje (1982 m.) bei Čikagoje (1988 m.). Pasak Rimos ir Lino, palaimintasis Alvaras su Opus Dei steigėju šv. Chosemarija galvojo ir meldėsi už būsimą Opus Dei veiklą Lietuvoje bei kitose tuometinio sovietinio bloko šalyse, palaimino jų šeimos vaikus ir daugelį kartų užtarė mažuose ir dideliuose reikaluose.

Liudijimai
Opus Dei - Amerikos lietuvių šeimos susitikimai su palaimintuoju Alvaru

Rima: Apgailestaujame, kad negalėjome dalyvauti tėvo Alvaro del Portiljo beatifikacijoje Madride, nes jaučiame ypatingą ryšį su tėvu Alvaru.

Pirmą kartą asmeniškai susitikome su juo 1982 m. Romoje. Buvome tik aš su vyru, tėvas Alvaras ir dar vertėjas, bet susitikimas truko net dvidešimt minučių! Su mumis jis buvo labai mielas ir tėviškas.

Linas: Pirmieji Rimos žodžiai tėvui Alvarui buvo: „Atrodote kaip Chosemarija!“ Jis akimirką sutriko, tarsi nežinodamas, ką atsakyti, tada atsiliepė: „Tai turbūt dėl akinių“. Paprašė parodyti mūsų vaikų nuotraukas ir juos palaimino.

Rima: Taip pat tėvas Alvaras palaimino Viją, mūsų trečią vaiką. Vija gimė šiek tiek vėliau, tačiau per susitikimą su tėvu Alvaru jau buvau nėščia. Vija yra labai miela, dosni, jautri ir paslaugi moteris, labai geros širdies.

Parodėme tėvui Alvarui „Ateities“ žurnalo egzempliorių. Tuo metu „Ateitis“ buvo leidžiama Čikagoje. Šiame žurnale buvo išspausdinta šv. Chosemarijos knygelė „Šventasis rožinis“ lietuvių kalba (vertimą parengė Linas su kitu lietuviu, „Notre Dame“ universiteto profesoriumi A. Šešplaukiu). Tėvas Alvaras mums sakė: „Mūsų Tėvas [šv. Chosemarija] ir aš troškome, kad Lietuvoje prasidėtų Opus Dei veikla, mes daug kartų kalbėjomės ir meldėmės, bet „sovietų batas“ pernelyg stipriai spaudė Lietuvą – net nebūtume galėję siųsti į Lietuvą kunigų!“ – sulig šiais žodžiais stipriai suduodamas batu į grindis!

Su tėvu Alvaru dar kartą, kiek netikėtai, susimatėme 1988 m. kovo mėn. Čikagoje. Jis ketino susitikti su keliais tūkstančiais žmonių Auditorium Theater, Čikagos centre. Jau buvome asmeniškai susitikę su tėvu Alvaru Romoje, tad su Linu sutarėme neišsišokti, sėdėti paskutinėse eilėse ir netrukdyti kitiems būti arčiau. Išėjo priešingai. Kai tėvas Alvaras atvyko į Čikagą, jam reikėjo oftalmologo patikrinimo, nes nespėjo akių pasitikrinti Meksikoje. Buvo paprašyta, kad Linas, oftalmologas ir Opus Dei narys, patikrintų tėvo Alvaro akis. Kokia netikėta garbė! O manęs paprašė, kad per tą didelį susibūrimą užduočiau klausimą, kaip padrąsinti kitus susilaukti daugiau vaikų ir turėti gausią šeimą? Buvo matyti, kad esu nėščia – laukiausi šeštojo vaiko, Vinco. Kai uždaviau klausimą, tėvas Alvaras atpažino mano vyrą Liną, sėdėjusį šalia manęs, ir viešai padėkojo, kad Linas apžiūrėjo jo akis. Iškart prisiminė, kad jau buvome susitikę prieš šešerius metus (!) Romoje ir ilgai kalbėjo apie Lietuvą. Apstulbome ir vos galime atsiminti, ką jis tąkart sakė (laimei, susitikimas buvo filmuojamas). Tada tėvas Alvaras atsakė į mano klausimą, ir matydamas, kad esu nėščia, palaimino mane ir Vincuką! Vincas visuomet buvo labai geras, pamaldus, darbštus vaikas. Aišku, nes jį palaimino palaimintasis! Po Vinco susilaukėme dar dviejų vaikų. Iš viso turime aštuonis vaikus, penkias mergaites ir tris berniukus.

Esu gavusi mažų ir didelių malonių melsdama tėvo Alvaro užtarimo. Gavau didelę malonę prieš septynerius metus. Du specialistai man buvo sakę, kad reikės atlikti gimdos pašalinimo operaciją. Meldžiausi prašydama tėvo Alvaro užtarimo ir komplikacijos praėjo – operacijos galiausiai neprireikė. Dažnai prašau šv. Chosmarijos užtarimo melsdama dideliuose ar visuomeniškuose reikaluose, o tėvo Alvaro užtarimo prašau asmeniškuose ir šeimyniniuose reikaluose. Jie abu padeda gauti daug malonių. Esame be galo dėkingi už tokius mūsų šeimos globėjus!