Margaret Ogola, Afrikos didvyrė

Sulaukusi 53 metų nuo vėžio neseniai mirė Margaret Ogola. Daktarė Ogola, šešių vaikų motina, buvo Kenijos vaikų, sergančių AIDS, prieglaudos direktorė. Knygoje „Upė ir šaltinis“ ji pasakoja, kaip atrado Opus Dei.

Margaret Ogola.

„Tegu tavo gyvenimas nebūna bergždžias. Būk naudingas. Palik pėdsaką.“ Taip prasideda Šv. Chosemarijos „Kelias“. Margaret Ogola tą pasiekė.

Gydytoja ir šešių, tarp jų dviejų įsivaikintų, vaikų motina gyvenimą paskyrė savo šalies labui. Ji ypač stengėsi kelti sveikatingumo lygį ir diegti šeimos vertybes.

Nuo 1994 m. ji buvo Kenijos vaikų, sergančių AIDS, prieglaudos vadovė. 2002 m. šv. Chosemarijos kanonizacijos proga prisidėjo prie Harambee, solidarumo judėjimo, skatinančio įvairius projektus skirtingose Afrikos šalyse, įkūrimo.

2004 m. įkūrė kliniką ŽIV/AIDS SOS, pirmiausia skirtą pačių vargingiausių Nairobio moterų ir vaikų globai.

Kadangi blogai miegodavo, naktimis rašydavo. Taip gimė keturios įvairiausių žanrų knygos, kuriose pagrindinis vaidmuo tenka Afrikai.

Ji buvo viena iš moterų teisių gynėjų 1995 m. Pekine surengtoje Pasaulinėje Jungtinių Tautų konferencijoje: „Moteris, – sakė ji, – yra šeimos širdis; o šeima yra pamatinis visuomenės akmuo. Moteris įkūnija kūrybingumą, ugdymą ir ramybę.“

Sergančių ŽIV naslaičių globos namuose, Kinšasoje.

Būdama gydytoja, kituose tarptautiniuose forumuose gynė moters gyvybę ir orumą, skelbdama „saugius būdus atidėti vaikų gimimą, kaip kad natūralų nėštumo planavimą“.

Ogola puikiai žinojo, kokios neteisingų visuomeninių programų pasekmės: skurdas, ŽIV, našlaičiai vaikai, prekyba kūnu, smurtas prieš moteris... „Prevencijos programos turėtų moterį laikyti atskaitos tašku. Ne tik tam, kad padėtų joms apsiginti, bet ir pasiūlyti kitų išeičių.“

Šalyje, kurioje 57 % žmonių gyvena su vienu doleriu ir rūpinasi išgydyti nepagydomą ligą, Ogola neprarado vilties: „Kai imsime stengtis visi, žmogaus išmanumas sugebės nugalėti kiekvieną virusą. Mums pavyks, kaip pavyko nugalėti raupus ar poliomielitą.“

Apie jėgą, kuri ją įkvepia kovoti, sakė: „Nuolat susiduriu su mirtimi ir ši aplinkybė mano gyvenimą pakeitė iš pagrindų. Būdama krikščionė, Opus Dei narė, aš turiu jėgų šiam susidūrimui ištverti. Todėl dar labiau branginu gyvybę, nes susidūręs su mirtimi susiduri ir su gyvybe bei jos grožiu.“