,,Opus Dei” ir greitai pasirodysiantis filmas „Da Vinčio kodas“

„Mes paversime citriną limonadu“ - tvirtina ,,Opus Dei” atstovas spaudai Roma 2006 m. sausio 12 d. (ZENIT.org).- Koks bus žymiausias 2006-ųjų įvykis? Pasak amerikiečių žurnalo „Newsweek“ titulinio puslapio, didysis įvykis bus milijoninio biudžeto kino filmas „Da Vinčio kodas“, su Tomu Hanksu ir Audrey Tautou pagrindiniuose vaidmenyse. Premjera numatoma gegužės mėnesį.

Opus Dei spaudoje

  Šiame pokalbyje pirmą kartą nuomonę apie filmą išdėsto filmo ,,blogiečio“ atstovas, ,,Opus Dei” prelatūra.

Markas Carroggio, ,,Opus Dei” tarptautinių ryšių atstovas, teigia jog knyga bei laukiamas filmo pasirodymas yra ,,lyg netiesioginė mūsų reklama“.

M. Carroggio sako, kad dėl filmo (nufilmuoto Luvro muziejuje, Paryžiuje) niekam nebus paskelbtas karas. Jis pabrėžia, kad naudojantis kilusiu dideliu susidomėjimu bus siekiama pristatyti Jėzaus Kristaus figūrą.

- Kas jums labiausiai nepatinka knygoje, o dabar ir filme?

-M. Carroggio: Žinau, kad kino menas turi savas taisykles, ir visko nereikia priimti per daug rimtai. Bet kaip ir kiekvienam krikščioniui, man nepatinka lengvabūdiškas knygos požiūris į Jėzaus Kristaus gyvenimą. Problema ta, kad toks scenarijus inkriminuoja grupę žmonių. Bažnyčia rodoma kaip nusikaltėlių gauja, kuri du tūkstančius metų buvo pasirengus bet kam, kad tik nuslėptų didelį melą. Nors atrodo perdėta ir kartais juokinga, vis dėl to peršamas niekinantis požiūris į šią instituciją. Yra įrodyta, kad neigiamas vaizdavimas sukelia neapykantos jausmus ypač tiems žmonėms, kuriems trūksta kritinio mąstymo. Manau, kad nereikia daugiau karikatūrų apie jokią religiją. Visi turėtume būti santarvės, tolerancijos ir supratimo pusėje. Negalima viena ranka prašyti taikos, o kita – mušti.

- Paprastai ,,Opus Dei” neskelbia oficialių pareiškimų apie jokius įvykius. Ar bus padaryta išimtis „Da Vinčio kodo“ filmui?

-M. Carroggio: Kai kas laukia „karo paskelbimo“ iš Katalikų Bažnyčios ir ,,Opus Dei”. Galbūt tai būtų naudinga filmo reklamai – žinote, konfliktai tarp galingųjų ir panašiai. Tačiau galiu patvirtinti, kad vienintelis atsakymas iš ,,Opus Dei” bus taikos skelbimas. Niekas negrasins, neorganizuos boikotų ar kažko panašaus. Iš tiesų, būtume buvę dėkingi, jei būtume sulaukę pagarbumo iš Sony-Columbia kompanijos pusės. Vis dėl to iš jų pusės buvo tik tai, ką galėtume vadinti ,,maloniu abejingumu” be jokio jautrumo tikėjimui.

-Kaip manote, kokia bus ,,Opus Dei” narių reakcija?

-M. Carroggio: Jų reakcija bus tokia pat kaip ir daugumos kitų krikščionių: citriną panaudoti limonadui. Iš tiesų turime puikią galimybę kalbėti apie Jėzų Kristų. Manau, kad didelis susidomėjimas Jėzumi iš dalies paaiškina romano populiarumą. Tai tipiškas kultūrinio parazitizmo atvejis - išgarsėti ginčijantis apie žymius asmenis; pristatyti šlamštą kaip meną. Jei Jėzus Kristus nebūtų pagrindinis romano veikėjas, susidomėjimas sumažėtų. Mano nuomone, geriausias atsakymas yra supažindinti su Jėzumi Kristumi, naudojant tinkamas priemones. Nujaučiu, kad šiais metais daug žmonių susidomės Biblija, paskaitys kokią gerą knygą apie Kristaus gyvenimą ir galbūt pamąstys apie gilius tikėjimo dalykus, kurie nušviečia sunkiausius žmogaus egzistencijos klausimus. Tai ir yra iš citrinos gaminti limonadą.

-Tam tikra prasme Dano Browno dėka, ,,Opus Dei” labiau išpopuliarėjo ir dabar jūs turite galimybę būti išgirsti . Ar pajutote didesnį informacijos skleidėjų susidomėjimą?

M. Carroggio: Be abejo. Per šiuos mėnesius vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei milijonas žmonių prisijungė prie mūsų puslapio internete (http://www.opusdei.org), iš dalies sąmyšio, kilusio dėl „Da Vinčio kodo“, dėka. Tai mums kaip netiesioginė reklama .

Man tai primena kai ką iš buvusių komunistinių šalių. Kai tam tikras oficialus organas išplatindavo straipsnį prieš Bažnyčią, kuriame taip pat buvo puolama ir ,,Opus Dei”, mes gaudavome slaptus laiškus iš tų šalių žmonių, kurie skaitydavę tuos straipsnius ,,atvirkščiai“. Jie suprato, kad ,,Opus Dei” turi būti kažkas įdomaus, jei yra kritikuojamas tų, kurie kritikuoja ir Katalikų Bažnyčią. Su „Da Vinčio kodu“ vyksta kažkas panašaus .

Knygos dėka jau padarėme pakankamai „limonado“ ir, Dievui padedant, tikimės jo padaryti dar daugiau pasirodžius filmui. Bandysime kuo geriau informuoti, būdami visiškai atviri ir prieinami - durys atviros. Norintiems suteiksime galimybę pažinti ,,Opus Dei” „iš pirmų rankų“. To nenorėjo padaryti nei knygos autorius, nei filmo režisierius .

-Ar imsitės teisinių priemonių prieš filmą?

-M. Carroggio: Nemanau. Be abejo, man atrodo, jog priežasčių tam buvo pakankamai. Įsivaizduokit, kas būtų, jei koks nors filmas atskleistų, kad Sony-Columbia yra ne tai, ką iki šiol galvojome, bet mafijos verslas, žudikų sekta. Nemanau, kad jų advokatai pasitenkintų užrašu sakančiu ,,nesijaudinkit, tai tik išmonė”. Esu įsitikinęs, kad pagrasintų teismu.

Tačiau tiesa ir tai, kad teismas yra lyg konflikto tarp institucijų simbolis. Įsivaizduokite bylą ,,Opus Dei” prieš Sony-Columbia. Man atrodo nerealiai. Jau sakiau, kad vienintelis dalykas, ką padarys ,,Opus Dei” bus taikos skelbimas. Kad būtų kova reikia dviejų, ir šiuo atveju nebus kvorumo .

Kita vertus, ,,Opus Dei” nariai gyvena šešiasdešimtyje šalių. Kai kurie iš jų su savo kolegoms steigia ir dirba profesinio ugdymo centruose ūkininkams arba jaunuoliams, negalintiems gauti darbo, taip pat ligoninėse skurdžiose vietovėse. Visos šios įstaigos gyvuoja daugelio bendradarbių ekonominės paramos dėka. Žinoma, ši knyga ir filmas gali apsunkinti lėšų surinkimą į fondus. Dėl to nenustebinčiau, jei kai kurios iš šių organizacijų pareikalautų atlyginti ekonominius nuostolius.

-Ar patarsite ,,Opus Dei” nariams (daugiau nei 80.000 žmonių visame pasaulyje) nežiūrėti šio filmo, ar geriau, kad jį pamatytų ir suvoktų, kaip blogai kai kurie žmonės supranta ,,Opus Dei”?

-M. Carroggio: ,,Opus Dei” nariai yra suaugę žmonės. Mes nieko panašaus nedarysime. Įdomu, ar šis filmas neturėtų būti rodomas tik suaugusiems. Suaugęs atskiria realybę nuo fantazijos, tam užtenka trupučio išsilavinimo. Bet kai manipuliuojama istorija, vaikas negali teisingai spręsti - neužtenka įdėti užrašą “fantastika“. Vaikai saugomi nuo sekso ir žiaurumo scenų. Ar nereiktų jų saugoti ir nuo subtilesnės formos ir dėl to klastingesnės žiaurumo formos?

Man atrodo verta tuo susirūpinti. Galvodami apie ekonominę sėkmę, negalime užmiršti ir galimos neigiamos įtakos jaunimui. Dabar ne laikas sėti nesutarimą tarp žmonių, šalių ir religijų, o skatinti santarvę.

  • ZENIT