Popiežiaus laiškas Prelatui Alvaro del Portiljo paskelbimo palaimintuoju proga

Popiežiaus Pranciškaus sveikinimo laiškas Opus Dei prelatui vysk. Ksaverui Ečevarijai, paskelbtas šių metų rugsėjo 27 d. Madride vykusios Alvaro del Portiljo paskelbimo palaimintuoju ceremonijos metu

Opus Dei
Opus Dei - Popiežiaus laiškas Prelatui Alvaro del Portiljo paskelbimo palaimintuoju proga

Vatikanas, 2014 06 26

Mons. Ksaverui Ečevarijai, Opus Dei prelatui

Brangusis broli,

Dievo tarno, šv. Chosemarijos Eskrivos ištikimo bendradarbio ir pirmojo įpėdinio Opus Dei priešakyje, Alvaro del Portiljo beatifikacija yra didelio džiaugsmo akimirka visiems šios prelatūros tikintiesiems, taip pat ir Tau, ilgamečiam jo meilės Dievui ir kitiems, ištikimybės Bažnyčiai ir savo pašaukimui liudininkui. Aš taip pat norėčiau dalyvauti Jūsų džiaugsme ir dėkoti Dievui, kuris puošia Bažnyčios veidą jos vaikų šventumu.

Beatifikacijos ceremonija vyks Madride, mieste kuriame Alvaras del Portillo gimė ir praleido savo vaikystę ir jaunystę, paprasto šeimos gyvenimo, draugystės ir tarnavimo kitiems dienas, kai lankydavosi neturtingųjų kvartaluose, kad padėtų vargdieniams teikdamas žmogišką ir krikščionišką ugdymą. Madride įvyko ir tai, kas galutiniai nulėmė jo gyvenimo kelią – susitikimas su šv. Chosemarija Eskriva, iš kurio jis išmoko kasdien vis labiau pamilti Kristų. Taip, pamilti Kirstų. Tai ir yra šventumo kelias, kuriuo turėtų eiti kiekvienas krikščionis – leistis būti Viešpaties mylimam, atverti širdį Jo meilei ir leisti Jam vadovauti mūsų gyvenimui.

Man patinka prisiminti trumpą pamaldumo frazę, kurią Dievo tarnas dažnai kartodavo, ypač švenčių ir asmeninių sukakčių proga: „Ačiū, atsiprašau, padėk man labiau!“ Šie žodžiai byloja apie jo vidinį gyvenimą ir bendravimą su Viešpačiu ir gali mums taip pat padėti, būti nauja paskata mūsų krikščioniškam gyvenimui.

Pirmiausia, Ačiū. Tai greita ir spontaniška sielos reakcija Dievo gerumo akivaizdoje. Negali būti kitaip. Dievas visada yra priešaky. Kad ir kaip mes besistengtumėme, Jo meilė visada pirmauja. Jis pirmas mus paliečia, paglosto. Alvaras del Portillo žinojo, kad Dievas jam suteikė daug dovanų ir dėkojo Dievui už jo tėvišką meilę. Tačiau to jam neužteko – Viešpaties meilės pripažinimas pažadino jo širdyje troškimą eiti Jo pėdomis su vis didesniu atsidavimu ir dosnumu ir gyventi nuolankiai tarnaujant kitiems. Alvaro del Portillo ypač pasižymėjo meile Bažnyčiai, Kristaus sužadėtinei, kuriai jis tarnavo visiškai nesuinteresuotai, vengdamas nesantaikos, visus priimdamas ir kituose įžvelgdamas tai, kas gera ir vienija. Niekada nesiskundė ir nekritikavo net sunkiausiomis akimirkomis, bet, kaip buvo išmokęs iš šv. Chosemarijos, visada atsiliepė malda, atleidimu, supratingumu, nuoširdžia meile.

Atsiprašau. Dievo tarnas dažnai pripažindavo esantis tuščiomis rankomis prieš Dievą, nepajėgiantis atsidėkoti už tiek dosnumo. Tačiau jo žmogiško menkumo pripažinimas nebuvo nevilties padarinys, o pasitikėjimo pilnas atsidavimas Dievui, kuris yra Tėvas. Tai yra atsivėrimas Jo gailestingumui, Jo meilei, galinčiai perkeisti mūsų gyvenimą. Ši meilė nežemina, nežlugdo žmogaus kaltės prarajoje, tačiau apkabina, pakelia mus bejėgiškai parpuolusius, padaro mūsų žingsnius ryžtingesnius ir džiaugsmingesnius. Dievo tarnas žinojo, kad mums labai reikia dieviškojo gailestingumo ir išeikvojo daug energijos ragindamas žmones eiti išpažinties, džiaugsmo sakramento. Kaip svarbu pajusti Dievo meilės švelnumą ir atrasti, kad vis dar yra laiko mylėti.

Padėk man labiau. Taip, Dievas mūsų niekada neapleidžia, Jis visada yra šalia, eina kartu su mumis ir kasdien iš mūsų tikisi naujos meilės. Mums netrūks Jo malonės ir, Jo padedami, galime skelbti Jo vardą visame pasaulyje. Naujojo palaimintojo širdis liepsnojo troškimu nešti Gerąją Naujieną į visas širdis. Todėl skatinamas meilės Dievui ir broliams, nepaisydamas sunkumų, apkeliavo daugelį šalių įkvėpdamas evangelizacijos projektus. Kas giliai paniręs į Dievą, tas moka būti labai artimas žmonėms. Pirmoji sąlyga, norint žmonėms skelbti Kristų, yra juos mylėti, nes Kristus juos myli pirmiau. Būtina išeiti iš savo savanaudiškumo bei patogumo ir eiti susitikti su savo broliais. Ten mūsų laukia Viešpats. Mes negalime tikėjimo pasilaikyti sau, tai yra mums suteikta dovana, kad mes savo ruožtu dovanotume ir dalintumės ja su kitais.

Ačiū, atsiprašau, padėk man! Šie žodžiai išreiškia pastangas visą gyvenimą susieti su Dievu. Tai žodžiai žmogaus, kuris buvo didžiausios Meilės paliestas ir pilnai gyvena remdamasis ta meile. To, kuris, nors ir jausdamas savo silpnumą ir žmogišką ribotumą, pasitiki Viešpaties gailestingumu ir trokšta, kad jį taip pat patirtų visi žmonės, jo broliai.

Brangusis broli, palaimintasis Alvaras del Portiljas siunčia mums aiškią žinią – skatina mus pasitikėti Dievu, nes Jis yra mūsų brolis, niekada nepavedantis ir visada šalia esantis draugas. Jis ragina nebijoti kentėti, eiti prieš srovę skelbiant Evangeliją. Moko, kad gyvenimo paprastume ir kasdienybėje galime rasti užtikrintą kelią į šventumą.

Labai prašau visų prelatūros tikinčiųjų, kunigų ir pasauliečių, taip pat visų, dalyvaujančių jos veikloje, melstis už mane. Teikiu jums Apaštališkąjį palaiminimą.

Tegu Jėzus jus laimina, tegul Šventoji Mergelė jus saugo.

Su broliška meile

Pranciškus