Rugpjūčio 15 d.: „Pačiam patirti motinišką Marijos meilę“

Artėjant Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei (Žolinei), primename ištrauką iš šv. Chosemarijos pamokslo apie Dievo Motiną.

Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų - paveikslas Toresiudado šventovėje (Ispanija)

Liturginiai metai paženklinti šventėmis Marijos garbei. Šio kulto pagrindas – dieviškoji Švenčiausiosios Mergelės Motinystė, prigimtinių ir malonės dovanų pilnatvė, kuria Ją papuošė Švenčiausioji Trejybė. Jei kas būgštauja, jog Švenčiausiosios Mergelės kultas gali sumenkinti pagarbą Dievui, to krikščioniškoji samprata yra skurdi, jam trūksta sūniškos meilės. Mūsų Motina, nuolankumo pavyzdys, giedojo: Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra Jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo klauso [1]. Dievo Motinos švenčių metu pasistenkime parodyti Jai savo meilę, dažniau kelkime į Ją širdis, prašydami, ko mums stinga, dėkodami už nuolatinį motinišką rūpestį, paveskime Jai mylimus asmenis. Bet jei stengiamės elgtis kaip geri vaikai, kasdien rasime dingstį mylėti Mariją, kaip daro tie, kurie tikrai myli vienas kitą.

Gal kam nors iš jūsų pasirodys, kad paprasta diena, kasdieniai reikalai trukdo širdžiai glaustis prie tokios tyros būtybės, kaip Dievo Motina. Kviečiu jus pamąstyti. Ko visada siekiame visais savo darbais, net ir pernelyg nesistengdami? Kai mus įkvepia Dievo meilė ir dirbame su gryna intencija, ieškome to, kas gera, tyra, kas nuramina sąžinę, o sielai teikia palaimą. Teisybė, mums netrūksta ir klaidų. Bet ir pripažindami tas klaidas, aiškiai suvoksime, jog mūsų tikslas – ne trumpalaikė, o tikra, giedra, žmogiška ir dangiška laimė.

Yra viena būtybė, kuri patyrė tokią laimę žemėje – tai mūsų Švenčiausioji Motina Marija, tobuliausias Dievo kūrinys. Ji gyvena ir mus globoja, Ji yra šalia Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios su kūnu ir siela. Ji ta pati, kuri gimė Palestinoje, nuo pat vaikystės pasiaukojo Viešpačiui, kuriai arkangelas Gabrielius apreiškė žinią, kuri pagimdė mūsų Išganytoją ir buvo su Juo prie Kryžiaus.

Joje įsikūnijo visi idealai, tačiau neturėtume manyti, jog būdama kilni ir didinga, Ji mums nepasiekiama ir tolima. Marija yra malonės pilnoji ir visų tobulybių sankaupa, be to, Ji yra Motina. Dievas Jai suteikė tokią galią, kad Ji ir mums duos, ko prašome: Ji kaip Motina nori mums padėti. Ir kaip Motina žino ir supranta mūsų silpnybes. Ji drąsina, atleidžia, lengvina kelią, visados turi parengusi išeitį, net ir tada, kai atrodo, jog nieko nebegalima padaryti.

Kaip mumyse augs dieviškosios dorybės, jei nuoširdžiai bendrausime su Marija, mūsų Motina! Nesidrovėkime ištisą dieną kartoti – širdimi, nes žodžiai nereikalingi, – tylias trumputes maldas. Krikščioniškas pamaldumas sutelkė daug nuoširdaus šlovinimo žodžių litanijoje, kalbamoje po šventojo rožinio. Bet kiekvienas gali juos papildyti, apiberti Mariją naujais pagyrimais, tyliai sakyti tai, ko nedrįstame ištarti garsiai iš švento drovumo, kurį Ji supranta ir pateisina.

Galiausiai patariu tau, jei to dar nepadarei, pačiam patirti motinišką Marijos meilę. Negana žinoti, kad Ji – Motina, apie Ją galvoti ir kalbėti. Ji – tavo Motina, o tu Jos sūnus, Ji tave myli taip, lyg būtum Jos vienintelis sūnus šiame pasaulyje. Todėl ir elkis su Ja kaip su Motina: pasakok viską, kas tau nutinka, gerbk Ją, mylėk. Niekas už tave to nepadarys geriau nei tu pats.

Ir būk tikras, kad eidamas šiuo keliu netrukus patirsi Kristaus meilės pilnatvę ir įsitrauksi į neprilygstamą Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios gyvenimą. Iš jo semsies jėgų klusniai vykdyti Dievo Valią, degsi troškimu tarnauti visiems žmonėms. Būsi toks krikščionis, koks kartais svajoji būti: kupinas meilės ir teisingumo darbų, linksmas ir stiprus, supratingas kitiems ir reiklus sau.

Tai mūsų tikėjimo stiprybė. Glauskimės prie Šventosios Marijos, kuri nepailsdama nuolatos mus lydės.

Iš pamokslo „Dievo Motina – mūsų Motina“, pasakyto 1964 m. spalio 11 d. (pilnas tekstas publikuotas knygoje „Dievo bičiuliai“ , Tikroji moneta, 2011).


[1] Lk 1, 48-50.