Novena šeimai į šv. Josemaria

Šv. Chosemarija, būdamas Danguje, gali užtarti prieš Dievą, kad sustiprėtų šeimos vienybė, pagerėtų santykiai su sutuoktiniu arba padėti vaikams įveikti sunkumus. Todėl siūlome noveną šeimai į šv. Chosemariją.

Šventojo Josemaria raštai
Opus Dei - Novena šeimai į šv. Josemaria

Novena šeimai į šv. Chosemariją.

Malda prašant šv. Chosemarijos užtarimo.

--------------------------------------------------

Malda į šv. Chosemariją:

Dieve, Tu Švenčiausiosios Mergelės užtarimu suteikei savo kunigui šventajam Chosemarijai gausių malonių, pasirinkdamas jį ištikimiausiu įrankiu įsteigti Opus Dei – tai kelias į šventumą uoliai atliekant kasdienes profesines ir krikščionio pareigas. Leisk, kad ir aš išmokčiau visas savo gyvenimo akimirkas bei aplinkybes paversti progomis Tave mylėti ir džiaugsmingai, nuoširdžiai tarnauti Bažnyčiai, Šventajam Tėvui ir sieloms, nušviesdamas žemės kelius tikėjimo ir meilės šviesa.

Šventojo Chosemarijos užtarimu suteik man šią malonę ... (pridėkite savo prašymą). Amen.

Tėve mūsų. Sveika, Marija. Garbė Dievui – Tėvui...

--------------------------------------------------

PIRMOJI DIENA. ŠEIMA – DIEVIŠKAS PAŠAUKIMAS

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Krikščioniška santuoka yra didysis sakramentas Kristuje ir Bažnyčioje, - sako šv. Paulius. Tai sakralinis ženklas, teikiantis šventumą, Jėzaus veiksmas. Jis pripildo vyro ir moters sielas ir kviečia sekti Jėzumi, perkeisdamas visą vedybinį gyvenimą į dievišką buvimą žemėje. (Kai Kristus eina pro šalį, 23)

Sutuoktiniams svarbu aiškiai suvokti savo pašaukimo orumą. Jie turi žinoti, kad yra Dievo pašaukti dieviškajai meilei per savo žmogiškąją meilę; kad iš amžinybės yra išrinkti bendradarbiauti su kuriančiąja Dievo galia pradėdami vaikus ir juos auklėdami; kad Viešpats prašo šeimos namus ir šeimos gyvenimą paversti visų krikščioniškų dorybių liudijimu. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §93)

Meilė, kuri veda į santuoką ir šeimą, taip pat gali būti nuostabus dieviškas kelias, pašaukimas, kelias į visišką atsidavimą Viešpačiui. Nuolatos kartoju ir raginu: atlikite darbus tobulai, įdėkite širdies į eilinius kasdienos užsiėmimus, atraskite kažką dieviško smulkmenose, kuriomis gerai užbaigiamas darbas. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §121)

A intencija. Šeimos gyvenimui

Dieve, mūsų Viešpatie, padėk mums suvokti krikščioniškos santuokos didingumą; įsisąmoninti, kad tai dieviškasis pašaukimas – asmeninis, meilės kupinas Dievo kvietimas mums šiame pasaulyje patikėtai misijai: ugdyti šventą ir tvirtą krikščionišką šeimą, anot Popiežiaus Jono Pauliaus II, „pirmąją ir gyvybinę didžiosios ir visuotinės žmonijos šeimos ląstelę", taip pat ir Bažnyčios.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose

Te Dievas, mūsų Viešpats, padeda mums sekti Šventosios Nazareto Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo – pavyzdžiu, kad pilni tikėjimo ir meilės bei pamiršę save, gyventume vien tik Dievui ir vienas kitam paprastai, džiaugsmingai ir dosniai save dovanodami tarnystės dvasioje.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

ANTROJI DIENA. SANTUOKA – KELIAS Į ŠVENTUMĄ

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Santuoka skirta, kad sutuoktiniai pašventintų save ir kitus. Sutuoktiniams suteikiama ypatinga malonė Jėzaus Kristaus įsteigtu sakramentu. Pašauktieji santuokiniam gyvenimui – Dievo malonės dėka – šiame pašaukime ras viską, ko reikia tapti šventaisiais. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §91)

Sutuoktiniai pašaukti pašventinti savo vedybinį gyvenimą ir jame siekti šventumo. Didelė klaida yra atskirti šeimos gyvenimą nuo dvasinio kelio. Šeimyninis gyvenimas, bendravimas su sutuoktiniu, vaikų ugdymas ir rūpestis jais, pastangos patenkinti materialinius šeimos poreikius, užtikrinti šeimos saugumą ir gerovę, ryšiai su bendruomenės nariais – visa tai yra įprastos žmogiškos aplinkybės, kurias sutuoktiniai turi pašventinti. (Kai Kristus eina pro šalį, §23)

Tikslas yra padaryti šeimos gyvenimą šventu, meile sukurti tikrą šeimos aplinką. Kad kiekviena gyvenimo akimirka būtų pašventinta, reikia daugelio krikščioniškų dorybių: pirmiausia – dieviškųjų [tikėjimo, vilties, meilės], po to – visų kitų: išminties, ištikimybės, nuoširdumo, nuolankumo, darbštumo, džiaugsmingumo... (Kai Kristus eina pro šalį, §23)

A intencija. Šeimos gyvenimui

Kad suvoktume, jog su meile ir į Dievą nukreiptu žvilgsniu, vykdydami santuokines ir šeimos pareigas (sutuoktinio, tėvo arba motinos, sūnaus arba dukros), galime šventėti; kad žingsnis po žingsnio galime pasiekti šventumo viršūnes ir kasdien vis labiau susitapatinti su Jėzumi Kristumi, sekdami Jo meile bei praktikuodami krikščioniškas dorybes.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose

Kad Viešpats Dievas mums padėtų sukurti tikrą šeimos aplinką, kad mokėtume visomis jėgomis stengtis gyventi dorybėmis, kurios mums padeda būti šeima ir kaip šeima veikti: pasiaukojančiu švelnumu, nuolankumu, savęs užmiršimu, supratingumu, kilnumu užmirštant ir atleidžiant, ir viskuo, kas padeda įveikti egoizmo kaprizus bei prisideda prie meilės pergalės.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

TREČIOJI DIENA. KRIKŠČIONIŠKA MEILĖ

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Kartais mes kalbame apie meilę, lyg ji tebūtų impulsas save patenkinti arba tiesiog priemonė egoistiškai realizuoti savo asmenybę. Tačiau taip nėra: tikroji meilė yra išeiti iš savęs, save atiduoti. Meilė atneša džiaugsmą, tačiau džiaugsmą, kurio šaknys yra kryžiaus formos. Kol gyvename žemėje ir nepasiekėme būsimojo laiko pilnatvės, nėra visavertės meilės be pasiaukojimo, be kančios. (Kai Kristus eina pro šalį, §43)

Kiekvienas iš mūsų turi savitą charakterį, skonį, nuotaiką – kartais prastą – ir, retkarčiais, trūkumus. Visi turime ir patrauklių asmenybės bruožų – dėl šios ir daugelio kitų priežasčių kiekvienas galime būti mylimas. Laimingai gyvenama kartu, kai kiekvienas stengiasi taisytis pats ir nekreipti dėmesio į kitų trūkumus: kitaip sakant, kai yra meilė, kuri šalina viską, kas skaldo ir tolina. Tačiau jei iš nedidelių skirtumų daroma tragedija, jei imama mėtytis kaltinimais dėl ydų ir klaidų, nebėra ramybės, o meilė gali būti prarasta. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §108)

Tik tada būsi geras, jei sugebėsi matyti geras kitų savybes ir dorybes. – Todėl, kai turi taisyti, daryk tai su meile, tinkamu momentu, nežemindamas... Ir ketindamas pats pasimokyti ir savyje pataisyti tai, ką taisai kitame. (Kalvė, §455)

A intencija. Šeimos gyvenimui

Viešpatie Dieve, išvaduok mus nuo egoizmo ir padėk niekada nemanyti, kad santuoka yra egoizmo patenkinimo priemonė, skirta įgyvendinti „teisei būti laimingam". Kad suvoktume, jog toks požiūris apgaulingai menkina santuokos vertę. Kad įsisąmonintume, jog santuoka yra skirta meilei – tikrai meilei, nes, kaip moko Jėzus, didesnis džiaugsmas yra duoti, o ne gauti.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose

Kad surastume jėgų taisyti savo charakterį, nuotaiką, ydas (kad ir labai smulkias), polinkį jaustis patogiai. Viešpatie Dieve, padėk šalinti viską, kas trukdo laimingai kartu gyventi. Kad būtume supratingi ir kantrūs kitiems, pernelyg nesureikšmintume smulkių problemų.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

KETVIRTOJI DIENA. MEILĖ KASDIENYBĖJE

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

[Sutuoktiniai] negali pamiršti, kad santuokinė laimė glūdi kasdieniuose dalykuose, o ne svajonėse. Ji glūdi paslėptame džiaugsme sugrįžti namo; švelnumo kupinuose santykiuose su vaikais; kasdieniame darbe, kai bendradarbiauja visa šeima; gerame ūpe susidūrus su sunkumais, kuriuos turėtume priimti su sportiniu entuziazmu. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §91)

Kad santuoka išsaugotų pirmųjų dienų žavesį, žmona turėtų stengtis kasdien vis iš naujo užkariauti vyro širdį; tas pats pasakytina ir vyrui žmonos atžvilgiu. Kiekviena nauja akimirka turi būti skirta atnaujinti meilei; širdis užkariaujama su auka, šypsena, žaismingumu. Jei vyras pavargęs po darbo grįžta namo, o žmona ima nesustodama pasakoti, kas, jos nuomone, tądien įvyko ne taip, tai nejaugi stebėtina, kad galiausiai sutuoktinis praranda kantrybę? (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §107)

[Žmonoms] Jūs turite rūpintis savo išvaizda, tarsi tebebūtumėte sužadėtinės. Tai yra teisingumo pareiga, nes priklausote savo vyrui. O vyras privalo prisiminti, kad priklauso Jums ir kad privalo būti meilus, lyg tebebūtų sužadėtinis. (Kai Kristus eina pro šalį, §26)

A intencija. Šeimos gyvenimui

Kad neleistume nuovargiui bei rutinai paveikti mūsų elgesio, požiūrio ir bendravimo vienų su kitais: meilaus pasveikinimo susitikus ar išsiskiriant; džiaugsmo sugrįžti namo; gerų manierų („prašau") ir dėkingumo; taktiškumo („ketinu išvykti, būsiu ten iki ..."); rūpestingumo namų aplinkai.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose

Kad mes, vyras ir žmona, dėtume pastangas visuomet elgtis vienas su kitu taip, tarsi tebebūtume susižadėję. Kad pasinaudotume begalybe kasdienybės smulkmenų suteikti džiaugsmo vienas kitam bei savo vaikams; kad niekada nebūtume aplaidūs (savo išvaizda, manieromis, noru atsiskirti pavargus). Kad kaip paties velnio vengtume šiurkštumo, uždarumo ar užgaulių žodžių.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

PENKTOJI DIENA. ŠVIESOS IR DŽIAUGSMO KUPINI ŠEIMOS NAMAI

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Visų krikščionių namai turėtų būti ramybės užuovėja: smulkūs kasdienybės sunkumai nesureikšminami, nes turi vyrauti šviesios ir nuoširdžios meilės atmosfera, gili ramybė, kuri yra autentiško gyvenimo tikėjimu vaisius. (Kai Kristus eina pro šalį, §22)

Meilės lydimos poros mokės pasidalinti džiaugsmu ir, kartais, nesėkmėmis; mokysis šypsotis ir pamiršti savo rūpesčius, kad galėtų daugiau dėmesio skirti kitiems; klausysis vienas kito ir savo vaikų; [...] pasitarnaus smulkmenose, iš kurių susideda bendras kasdienis gyvenimas. (Kai Kristus eina pro šalį, §23)

Nerimastingas gerovės siekis ir bet kokio pasiaukojimo vengimas – štai kas daro žmogų ir net visą visuomenę nelaimingą. [...] Kiekvienoje situacijoje gauname reikalingą malonę, kiekviena situacija yra savitas Dievo kvietimas, nauja galimybė įgyvendinti ir liudyti dieviškąją meilę. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §97)

Nepamiršk, kad kartais svarbu greta savęs matyti besišypsančius veidus. (Vaga, 57)

Nuoširdus pasiryžimas – kelią kitiems padaryti mielą ir lengvą, nes gyvenimas ir taip atneša gana daug vargo. (Vaga, 63)

A intencija. Šeimos gyvenimui

Kad išmoktume šypsena pridengti savo pasiaukojimą, kantrybę kitų trūkumams ir silpnybėms bei nuovargį. Kad niekada nebandytume būti „aukomis" ar nutaisyti „nesuprastojo" ir „nevertinamojo" veido.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose

Kad mums pavyktų pokalbiams suteikti optimistišką toną; kad nebūtume pesimistai įvykių ar žmonių atžvilgiu. Kad be reikalo nedramatizuotume ekonominių ar kitokių sunkumų, tačiau darbu ir malda juos įveiktume; kad tikrumas dėl Dievo meilės mums ir vilties dorybė ramybe apgaubtų visą šeimos gyvenimą.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

ŠEŠTOJI DIENA. SU DIEVO PAGALBA ĮVEIKTI VEDYBINIO GYVENIMO SUNKUMUS

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Menką supratimą apie santuoką – kuri yra sakramentas, idealas ir pašaukimas – turi manantys, kad meilė pasibaigia prasidėjus rūpesčiams ir sunkumams, kurių visada gyvenime pasitaiko. Rūpesčių ir sunkumų srovės negali paskandinti tikros meilės: pasiaukojimas tik dar labiau suartina. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §91)

Turėtume išmokti patylėti, palaukti ir kalbėti teigiamai, optimistiškai. Kai vyras supyksta, ateina metas žmonai būti ypač kantriai iki sugrįš giedra, ir atvirkščiai. Jei yra tikra meilė ir tikras troškimas ją puoselėti, retai abu sutuoktiniai pasiduos blogai nuotaikai tą pačią valandą. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §108)

Niekada nesame visiškai teisūs. Netgi galima sakyti, kad kuo labiau, ypač ginčytinais klausimais, esame įsitikinę savo teisumu, tuo labiau abejotinas yra mūsų teisumas. Su tokia nuostata lengviau pasitaisyti ir, jei reikia, atsiprašyti, o tai – geriausias būdas susitaikyti. Taip sugrįžta ramybė ir meilė. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §108)

A intencija. Šeimos gyvenimui

Kad nerodytume nepagarbos, nekritikuotume ir neįžeistume artimųjų (uošvio, uošvės, svainių, pusbrolių, pusseserių); kad išvengtume priešiško nusistatymo, nedėmesingumo ir žodžių, galinčių pažeisti savigarbą ir palikti atviras, sunkiai išgydomas žaizdas.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose (jei sutuoktiniai atsiskyrė vienas nuo kito)

Kad įskaudintas sutuoktinis (jei kitas buvo neištikimas, jei atsiprašius nebuvo atleista, jei buvo nesuprastas) aiškiai suprastų, kad jam/jai, kaip niekada anksčiau, reikia priartėti prie Dievo, būti sustiprintam Jo malonės ir nuodėmklausio patarimų. Kad suprastų, jog Dievas prašo dviejų pagrindinių dalykų:

•pirma, melstis, kad būtų įveiktas pasipiktinimas prasikaltusiu sutuoktiniu ir kad niekada neišnyktų susitaikymo stebuklo viltis;

•antra, atsisakyti pykčio ir su atnaujintu įkarščiu atsiduoti vaikams, apaštalavimui ir gerumo darbams.

Kad prasikaltęs sutuoktinis suvoktų, jog Dievas laukia iš jo nuolankios atgailos, prašymo atleisti, ir, kiek tai įmanoma, atitaisyti padarytą žalą.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

SEPTINTOJI DIENA. DIEVO PAGALBININKAI

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Viešpats šventina ir laimina vyro meilę žmonai ir žmonos meilę vyrui: Jis numatė ne tik sielų, bet ir kūnų susijungimą [...]. Jis panoro panaudoti sutuoktinių meilę tam, kad į pasaulį ateitų naujos būtybės ir puoselėtų Bažnyčios kūną. (Kai Kristus eina pro šalį, §24)

Jūs dalyvaujate kūrybinėje Dievo galioje ir todėl žmogiškoji meilė yra šventa, kilni ir gera: tai širdies džiaugsmas; Viešpats – savo meilia apvaizda – nori, kad kai kurie iš mūsų laisvai to atsižadėtume. Kiekvienas vaikas, kurį jums duoda Dievas, yra didis dieviškas palaiminimas: nebijokite vaikų! (Kalvė, §691)

Ne skaičius yra svarbiausia: turėti daug arba mažai vaikų savaime neparodo, šeima yra labiau ar mažiau krikščioniška. Svarbu yra intencijos, su kuria gyvenamas santuokinis gyvenimas, grynumas. Tikra abipusė meilė viršija vyro ir moters bendrystę bei apima prigimtinius jos vaisius – vaikus. Egoizmas, priešingai, anksčiau ar vėliau subanalina meilę iki instinkto tenkinimo ir sunaikina ryšį, jungiantį tėvus ir vaikus [...]. Be abejonės, aiškiai matau, kad gausių šeimų puolimas kyla dėl tikėjimo stokos: tai yra padarinys socialinės atmosferos, kuri nesugeba suprasti dosnumo, o egoizmą ir gėdingą elgesį pridengia neva altruistiniais motyvais. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, §94)

A intencija: Šeimos gyvenimui

Kad išmoktume kasdien dėkoti Dievui už nuostabią dovaną – vaikus – ir kad matytume juose, jų auklėjime, jų krikščioniškame ugdyme, jų tikrajame dvasiniame ir materialiniame gėryje, labai svarbią dalį misijos, kurią Dievas mums pavedė pašaukdamas gyventi santuokoje ir šeimoje.

B intencija: Šeimos gyvenimui sunkumuose (neturintiems vaikų)

Kad būtume įsitikinę, jog net jei Dievas nedavė mums vaikų, tai nereiškia, kad norėjo sumažinti mumyse šventą tėvystės ir motinystės idealą. Galime įgyvendinti šį idealą uoliai stengdamiesi vykdyti Dievo valią, pašvęsdami save kitiems šeimos nariams ar judėjimams, padedantiems apleistiems vaikams; aktyviai dirbdami krikščioniškame jaunimo ugdyme; arba, rimtai pasikonsultavę ir su prideramu apdairumu, apsvarstydami galimybę įsivaikinti vieną ar daugiau vaikų.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

AŠTUNTOJI DIENA. VAIKŲ UGDYMAS

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Tėvai yra pirmieji savo vaikų auklėtojai, tiek žmogiškajame, tiek ir dvasiniame ugdyme, ir turi jausti atsakomybę dėl šios užduoties, kuri reikalauja supratingumo, išminties, gebėjimo mokyti ir, svarbiausia, mylėti; taip pat – uoliai stengtis duoti gerą pavyzdį. Autoritariškas primetimas ir smurtas nėra tinkamos auklėjimo priemonės. Veikiau tėvų idealas turėtų būti tapti vaikų draugais: draugais, su kuriais dalijamasi rūpesčiais, su kuriais sprendžiamos problemos, iš kurių laukiama veiksmingos ir meilės kupinos pagalbos. (Kai Kristus eina pro šalį, §27).

Tegul vaikai visų pirma mato jūsų pastangas gyventi pagal tikėjimą. Tegul vaikai mato, kad Dievas yra ne tik jūsų lūpose, bet ir veiksmuose, kad jūs stengiatės būti ištikimi ir nuoširdūs, kad jūs mylite vienas kitą ir taip pat iš tikro mylite juos. (Kai Kristus eina pro šalį, §28)

Tėvai turėtų surasti laiko pasikalbėti ir pabūti su vaikais. Jie – visų svarbiausias dalykas, daug svarbesnis negu verslas, darbas ar poilsis. Tėvai turėtų pasistengti atidžiai įsiklausyti, atkreipti dėmesį, suprasti ir pripažinti, kad kai kurie maištingi vaikų poelgiai kartais yra iš dalies arba net visiškai teisingi. (Kai Kristus eina pro šalį, §27).

A intencija. Šeimos gyvenimui

Kad išmoktume nuoširdžiai pasiaukoti pašaukimui auklėti vaikus, kuriuos Dievas mums pavedė. Kad suvoktume, jog niekas negali pakeisti kasdienio tėvų pavyzdžio, atkaklių pastangų išugdyti juos gerais krikščionimis.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose

Prašome Dievą, mūsų Viešpatį, šv. Chosemarijos užtarimu suteikti malonę išvengti autoritarizmo savo vaikų atžvilgiu, blogos nuotaikos protrūkių, griežtų bausmių ir savitvardos praradimo. Tai aiškūs ženklai, kad mes, tėvai, skiriame per mažai laiko savo vaikams ir stokojame kantrybės į juos įsiklausyti. Kad įsisąmonintume būtinybę suprasti savo vaikus, kalbėtis ir atrasti praktiškų būdų ugdyti svarbiausias jų dorybes: ištikimybę, nuoširdumą, pagarbą, kilnumą, tvarkingumą, drausmę ir solidarumą su stokojančiais.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).

--------------------------------------------------

DEVINTOJI DIENA. DIEVAS ŠEIMOS NAMUOSE

Apmąstymas. Šv. Chosemarijos žodžiai:

Poros santuokos sakramentu gauna malonę gyventi visas žmogiškąsias ir krikščioniškas dorybes: supratingumą, gerą nuotaiką, kantrybę, atlaidumą, švelnumą tarpusavio santykiuose. Svarbu neapleisti vienas kito, nepasiduoti nervingumui, puikybei, asmeninėms užgaidoms ar manijoms... O Dievo malonės nepristigs. (Pokalbiai su monsinjoru Eskriva, § 108)

Pamaldumas, kurį jūs, motinos, įdedate į savo vaikų širdis, niekada neprarandamas. (San Paulas, Brazilija, 1974 m. birželio 4 d.)

Turbūt nėra geresnio pavyzdžio krikščioniškai porai už apaštalų laikų šeimas [...]. Šeimos, kurios gyveno Kristumi ir supažindindavo su Juo kitus. Mažos krikščioniškos bendruomenės, evangelinės žinios spindulių židiniai. Šeimos, kaip ir visos kitos šeimos, tačiau įkvėptos naujos dvasios, kuri paliesdavo kiekvieną, kas tik jas pažindavo ir bendraudavo. Pirmieji krikščionys buvo tokie, kokie turime būti ir mes, krikščionys, šiandien – ramybės ir džiaugsmo sėjėjai; tos ramybės ir to džiaugsmo, kurį mums teikia Jėzus. (Kai Kristus eina pro šalį, §30)

A intencija. Šeimos gyvenimui

Kad vaikai matytų tėvus dalyvaujant šv. Mišiose, dažnai priimant Komuniją, kalbant šv. Rožinį, meldžiantis ryte, vakare ir prie stalo; kad suvoktų tėvus tai darant noriai ir su džiaugsmu, o ne mechaniškai atliekant pareigas.

B intencija. Šeimos gyvenimui sunkumuose

Kad niekada nepavargtume melstis vienas už kitą ir už savo vaikus, ypač kai jie susiduria su rimtais moraliniais ir dvasiniais sunkumais, įgyja pavojingų įpročių ar draugų. Kad visada tvirtai tikėtume, jog meilė, geras pavyzdys ir kantrybė, kartu su atkaklia malda ir Švč. Mergelės Marijos užtarimu, mūsų vaikų širdyse pasės gerą sėklą, duosiančią vaisių – kad ir po daugelio metų.

Malda į šv. Chosemariją (žr. aukščiau).