„Turi eiti Dievo, o ne savo tempu!“
Man sakai, jog taip, esi tvirtai pasiryžęs sekti Kristų. – Tada turi eiti Dievo, o ne savo tempu! (Kalvė, 531)
„Niekas neturi vertės, jei nesame šalia Viešpaties“
Marija, tavo Motina, tave nuves iki Jėzaus Meilės. O ten būsi cum gaudio et pace, su džiaugsmu ir ramybe, būsi visada vedamas, – nes vienas pargriūtum ir įklimptum purve, – ir eisi keliu pirmyn tikėti, mylėti ir kentėti. (Kalvė, 677)
„Su pasitikėjimu kreipkis į Mergelę“
Matydamas, jog tavo širdis sausa, nejautri, jog nežinai, ką sakyti, su pasitikėjimu kreipkis į Mergelę. Sakyk jai: „Mano Skaisčiausioji Motina, užtark mane!“Jei šauksiesi jos su tikėjimu, ji padarys, kad ir šios sausros viduryje galėtum mėgautis Dievo artumu. (Vaga. 695)
„Grožio kupinas šventas tyrumas“
Be Dievo pagalbos tyrai gyventi neįmanoma. Dievas nori mūsų nuolankumo, nori, kad prašytume Jo pagalbos per mūsų Motiną ir Jo Motiną. Sakyk Mergelei dabar pat, lydimas Jos savo širdies vienatvėje, tyliai, be žodžių: „Mano Motina, vargšė mano širdis kartais maištauja... Bet jei Tu man padėsi...“ – Ir Ji tau padės išsaugoti tyrą širdį ir toliau eiti keliu, į kurį tave pašaukė Dievas. Padedant Švenčiausiajai Mergelei, tau visada bus lengviau vykdyti Dievo Valią. (Kalvė, 315)
„Krikščionių pagalba“
Auxilium christianorum! – Krikščionių pagalba – taip su įsitikinimu kreipiamasi į Švenčiausiąją Mergelę Mariją jos vardo litanijoje. Ar sunkiomis akimirkomis bandei kartoti šią trumpą karštą maldą? Darydamas tai su tikėjimu, su dukters ar sūnaus švelnumu, patirsi, kaip veiksmingai užtaria tavo Motina Švenčiausioji Mergelė Marija, nuvesianti tave į pergalę. (Vaga, 180)
„Viešpatie, Tavo padedamas, aš kovosiu“
Nuolanki ir džiugi Marijos giesmė „Magnificat“ mums primena begalinį Viešpaties dosnumą tiems, kurie pasidaro lyg vaikai, kurie nusižemina ir nuoširdžiai pripažįsta esą niekas. (Kalvė, 608)
„Tarnauti, mano vaikai, – štai ką mes turime daryti“
Per patį šventės linksmybių įkarštį Kanoje tik Marija pastebi, kad trūksta vyno... Į mažiausias tarnystės smulkmenas įsigilina siela, karštai ir dėmesingai kaip Ji išgyvenanti dėl artimo, dėl Dievo. (Vaga, 631)
„Marija ieškojo pasimetusio Sūnaus“
Tris dienas ir tris naktis Marija ieškojo pasimetusio Sūnaus. Duok, Dieve, kad mudu su tavimi galėtume pasakyti, jog mūsų valia pasitikti Jėzų taip pat nepažįsta poilsio. (Vaga, 794)
„Magnificat anima mea Dominum!“
Koks džiugus turėjo būti Jėzaus žvilgsnis! Toks pat džiugesys turėjo spindėti iš džiaugsmo netveriančios Jo Motinos akyse – Magnificat anima mea Dominum! – jos siela šlovina Viešpatį, nešiojamą įsčiose ir turėdama šalia savęs. O, Motina! Mūsų džiaugsmas būti su Juo ir turėti Jį savyje tebūna toks pat, kaip tavo! (Vaga, 95)
„Marija, maldingumo Mokytoja“
Meilė mūsų Motinai bus dvelksmas, kuris gyva liepsna uždegs po tavo abejingumo pelenais rusenančias dorybių žarijas. (Kelias, 492)