Aukščiausia Romos pontifiko galia ir neklystamumas, jam kalbant ex cathedra, nėra koks žmonių prasimanymas: remiamasi aiškiai išsakyta Kristaus valia. Taigi neprotinga popiežiaus valdžią priešinti su vyskupų valdžia ar ją menkinti, Pontifiko sprendimams reikalaujant tikinčiųjų pritarimo. Jam nieko nėra labiau svetimo nei valdžios pusiausvyra – žmonių sukurti standartai Bažnyčioje negalioja, kad ir kokie patrauklūs ir veiksmingi jie būtų. Bažnyčioje joks žmogus neturi absoliučios valdžios pats iš savęs. Bažnyčioje nėra didesnio vadovo už Kristų, o Kristus savo Sutuoktinei, šios žemės piligrimei, paskyrė savo vikarą – Romos Pontifiką.

Pasistenkime, kad šis Bažnyčios apaštališkumas visų akyse dar labiau išryškėtų mums kuo ištikimiau liudijant savo vienybę su popiežiumi, o per jį ir su Petru. Romos Pontifikui turime jausti nepaprastą meilę – juk jame regime Kristų. Jei bendrausime su Viešpačiu maldoje, drąsiai ir šviesiomis akimis žengsime pirmyn, lengvai pastebėdami Šventosios Dvasios veikimą net tokiuose dalykuose, kurių mes kartais nesuprantame arba kurie mus liūdina ar skaudina. (Mylėti Bažnyčią, 13)